Emigracijoje uždirbtus pinigus jaunieji ūkininkai investuoja į savo verslus

Emigracijoje uždirbtus pinigus jaunieji ūkininkai investuoja į savo verslus

Renginių kalendorius

Auganti žemės ūkio produkcijos paklausa agroverslams pranašauja renesansą. Natūralių produktų vartojimo banga ir ekologiškų ūkių skaičiaus augimas liudija, kad Lietuvos žemės ūkis užprogramuotas klestėjimui. O kaip įvaldyti naujas ūkininkavimo technologijas, kokiomis tendencijomis sekti, savo įžvalgomis dalinasi Agroverslų technologijų ir Dekoratyviosios želdininkystės profesionalus rengiančio Klaipėdos valstybinės kolegijos Rietavo studijų centro vadovas Narūnas Martinkus.

– Lietuva garsėja savo agrarinėmis tradicijomis, tačiau dar neseniai jaunoji karta buvo linkusi nusigręžti nuo žemės ūkio teikiamų galimybių. O pastaraisiais metais, atrodo, kad jaunimas vėl atranda žemės ūkį.

– Gamta ir žmonių darbštumas nulėmė, kad garsėjame žemės ūkio tradicijomis. Šalies žemės ūkio sektoriuje dirba beveik dešimtadalis dirbančiųjų, o agrosektorius sukuria apie 8 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Penktadalį Lietuvos eksporto taip pat sudaro žemės ūkio ir maisto produktai. Šie skaičiai atrodo labai patraukliai savo profesinio kelio ieškantiems jaunuoliams, todėl ir jų grįžimas prie seneliams bei tėvams pragyvenimą garantavusios veiklos visiškai suprantamas. Net 17 proc. visų šalies ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų. Naujausiais duomenimis tokių Lietuvoje daugiau nei 21 tūkstantis. Įtakos jų apsisprendimui ūkininkauti, žinoma, turėjo ir Lietuvos kaimo plėtros 20142020 metams programa, numatanti paramą pradėjusiems ūkininkauti taip pat papildomos tiesioginės išmokos.

– Ne paslaptis, kad nemažai jaunuolių pasidavė masinei emigracijos bangai. Viena iš sričių, kuriose jie bando laimę užsienyje – žemės ūkis.

– Geriausia tai, kad užsienio žemės ūkiuose dirbę jaunuoliai ilgainiui subrandina mintį savarankiškai ūkininkauti. Būdami emigracijoje jie užsidirba pinigų, subrandina daug idėjų, įgyja praktinės patirties, o, grįžę į Lietuvą, kimba kurti savų ūkių.

Visuomenėje gaji nuostata, kad norint verstis žemės ūkiu aukštojo išsilavinimo tikrai nereikia.

– Žemės ūkis ir su juo susijusios veiklos Lietuvoje turi gilias tradicijas, dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau norint efektyviai ūkininkauti vien praktinių ar iš tėvų perimtų žinių nebepakanka. Globaliniai šios rinkos veiksniai diktuoja poreikį žemės ūkio darbuotojų kompetencijai. Gebėjimų nuolat ir efektyviai valdyti visus veiksnius, susijusius su technologine, biologine, vadybine, rinkodaros pažanga, stoka net ir labai ilgametę patirtį skaičiuojančiam ūkiui gali būti pražūtinga. Imantis žemės ūkio verslo neužtenka atsakyti į klausimą, ką gaminti. Būtina išanalizuoti, kaip gaminti, kur ir kam parduoti. Todėl šiuolaikinis ūkininkas turi būti ir ekonomistas, ir vadybininkas, ir rinkodaros specialistas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/emigracijoje-uzdirbtus-pinigus-jaunieji-ukininkai-investuoja-i-savo-verslus-233-821462

Partneriai
ir draugai

Jūsų išsakyta nuomonė yra anoniminė. Jeigu pageidaujate gauti atsakymą asmeniškai, komentaro laukelyje nurodykite savo kontaktus.