Ar kada nors susimąstėte, kiek triukšmo kelia per Baltijos jūrą plaukiojantys laivai? 
Kaip stipriai jie trikdo jūros gyvūnų kasdienį gyvenimą? Netrukus mokslininkai turės galimybę atsakyti į šį klausimą.
Netrukus mokslininkai turės galimybę atsakyti į šį klausimą.Klaipėdos valstybinės kolegijos tyrėjų komanda šiuo metu vykdo taikomosios mokslo veiklos idėjos įgyvendinimo projektą, kurio metu kuriama ir tobulinama jūros foninio povandeninio triukšmo modeliavimo programinė įranga, skirta skaičiuoti erdvinius laivų ir gamtinių sąlygų (vėjo ir bangų) triukšmo lygius.
Povandenį antropogeninį triukšmą Baltijos jūroje nuolat spinduliuoja jūrą skrodžiantys laivai. Antropogeninis laivybos triukšmas trikdo jūros gyvūnus – jūrų kiaules, pilkuosius ruonius, triukšmui jautrias žuvis. Nuolatinis fizinis povandeninio triukšmo taršos poveikis prisideda prie neigiamų poveikių jūros gyvūnų populiacijoms, kuriuos sukelia kitos taršos (cheminė tarša ir kt.). Naudojant kuriamą jūros foninio povandeninio triukšmo modeliavimo programinę įrangą galima apskaičiuoti laivų sukeliamų povandeninio triukšmo lygių erdvines kaitos tendencijas, įvertinti laivybos veiklų jūroje poveikį aplinkai, nustatyti kuriose jūrinėse vietovėse neigiami fiziniai povandeninio triukšmo poveikiai yra didžiausi.„𝐼̨𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑑𝑖𝑛𝑡𝑖 𝑠̌𝑖𝑎̨ 𝑡𝑎𝑖𝑘𝑜𝑚𝑜𝑠𝑖𝑜𝑠 𝑚𝑜𝑘𝑠𝑙𝑜 𝑣𝑒𝑖𝑘𝑙𝑜𝑠 𝑖𝑑𝑒̇𝑗𝑎̨ 𝑝𝑎𝑠𝑘𝑎𝑡𝑖𝑛𝑜 𝑡𝑎𝑖, 𝑘𝑎𝑑 𝐿𝑖𝑒𝑡𝑢𝑣𝑜𝑗𝑒 𝑠̌𝑖𝑢𝑜 𝑚𝑒𝑡𝑢 𝑛𝑒̇𝑟𝑎 𝑛𝑎𝑢𝑑𝑜𝑗𝑎𝑚𝑎 𝑡𝑜𝑘𝑖𝑜 𝑡𝑖𝑝𝑜 𝑝𝑟𝑜𝑔𝑟𝑎𝑚𝑖𝑛𝑒̇ 𝑖̨𝑟𝑎𝑛𝑔𝑎, 𝑘𝑢𝑟𝑖 𝑠𝑢𝑡𝑒𝑖𝑘𝑖𝑎 𝑔𝑎𝑙𝑖𝑚𝑦𝑏𝑒̨ 𝑣𝑦𝑘𝑑𝑦𝑡𝑖 𝑝𝑜𝑣𝑎𝑛𝑑𝑒𝑛𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑡𝑟𝑖𝑢𝑘𝑠̌𝑚𝑜 𝑚𝑜𝑛𝑖𝑡𝑜𝑟𝑖𝑛𝑔𝑎̨ 𝑡.𝑦. 𝑎𝑝𝑙𝑖𝑛𝑘𝑜𝑠 𝑠𝑡𝑒𝑏𝑒̇𝑠𝑒𝑛𝑎̨, 𝑛𝑜𝑟𝑠 𝐿𝑖𝑒𝑡𝑢𝑣𝑜𝑠 𝑡𝑒𝑖𝑠𝑒̇𝑠 𝑎𝑘𝑡𝑎𝑖 𝑛𝑢𝑚𝑎𝑡𝑜, 𝑘𝑎𝑑 𝑖̨𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑑𝑖𝑛𝑎𝑛𝑡 𝑣𝑎𝑙𝑠𝑡𝑦𝑏𝑖𝑛𝑒̇𝑠 𝑎𝑝𝑙𝑖𝑛𝑘𝑜𝑠 𝑠𝑡𝑒𝑏𝑒̇𝑠𝑒𝑛𝑜𝑠 𝑢𝑧̌𝑑𝑎𝑣𝑖𝑛𝑖𝑢𝑠, 𝑝𝑜𝑣𝑎𝑛𝑑𝑒𝑛𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑡𝑟𝑖𝑢𝑘𝑠̌𝑚𝑜 𝑠𝑡𝑒𝑏𝑒̇𝑠𝑒𝑛𝑎 𝑡𝑢𝑟𝑒̇𝑡𝑢̨ 𝑏𝑢̄𝑡𝑖 𝑣𝑦𝑘𝑑𝑜𝑚𝑎“, – tvirtino tyrėjų komandos narys dr. Donatas Bagočius.
Kartu su juo komandoje prie projekto dirba KVK tyrėjai dr. Aleksas Narščius ir Gediminas Uskovas.
