Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros laborantė Regina Jurkienė yra ištikimiausia kolegijos darbuotoja, šioje įstaigoje iki šiol praleidusi 46 metus. Jos prisiminimuose – aukštosios mokyklos virsmas iš medicinos mokyklos į kolegiją. Apie visa tai – pokalbis su laborante R. Jurkiene.
Kokias pareigas ėjote per visą karjerą kolegijoje, ar jos keitėsi?
Atėjau dirbti į Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokyklą 1976 m. vasario 2 d., būdama 24 m. Laikinai buvau priimta sekretorės mašininkės pareigoms, tačiau taip susiklostė, kad likau dirbti nuolatiniam darbui. Padirbėjus 6 metus šiose pareigose įstojau į Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokyklą studijuoti medicinos sesers specialybę. Tuomet J. Kupčinsko medicinos mokyklos direktorės Liucijos Jurkštienės įsakymu, kad man lengviau būtų suderinti darbą su mokslu, buvau pervesta pusei etato laboranto pareigoms. Taip derinau darbą su studijomis.
Pabaigus studijas 1983 m. gavau paskyrimą dirbti Klaipėdos J. Kupčinsko medicinos mokykloje laboranto pareigose. (Vėliau, medicinos mokykla buvo pavadinta Klaipėdos aukštesniąja medicinos
mokykla, dar vėliau Klaipėdos kolegija.) Tada aš įstojau šioje įstaigoje studijuoti slaugytojo specialybę, kur baigus studijas įgijau aukštąjį slaugytojo išsilavinimą. Šių studijų metu taip pat dirbau KVK įstaigoje Kineziterapijos ir kosmetologijos katedros administratore. Vėliau Klaipėdos kolegija tapo Klaipėdos valstybine kolegija, kur aš ir toliau dirbau ir iki šiol dirbu Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros laborante. Katedros vedėjų mano darbo karjeroje buvo 12 ir su visais vedėjais darbas ėjosi sklandžiai ir konfliktuoti neteko nė karto.
Kaip per tuos metus keitėsi pati kolegija jūsų akimis?
Su laiku keitėsi ne tik pavadinimai, bet ir pati įstaiga. Pradžioje dirbome su spausdinimo mašinėlėmis, vėliau atsirado kompiuteriai ir palaipsniui buvo organizuojami įvairūs IT mokymai, kursai, nors pirminius įgūdžius dirbti kompiuteriu aš įgijau savarankiškai, šiek tiek padedant bibliotekos darbuotojai. Kolegijoje keitėsi ir darbo reikalavimai, atsirado vis naujų kompiuterinių programų, kurias reikėjo įvaldyti. Keitėsi ir katedros kabinetų vietos, iš Donelaičio g. 8 2012 m. rugsėjį buvome perkelti į Dariaus ir Girėno 8 pastatą. Mokymo laboratorijos/ kabinetai iš Debreceno 25 bendrabučio patalpų buvo perkelti į Gulbių g. 8. Kadangi Gulbių gatvė yra visai netoli KVK Sveikatos mokslų fakulteto man kaip laborantei tapo vis lengviau mokymo kabinetus prižiūrėti, nes nebereikėjo autobusu važinėti į Debreceno gatvę.
Mokymo laboratorijos labai keitėsi, nes kasmet buvo ir yra aprūpinamos nauja aparatūra bei įranga.
Kokie ryškiausi prisiminimai, susiję su kolegijos gyvenimu?
Ryškiausi mano prisiminimai yra iš įstaigos jubiliejų. Buvo jų net keli, įvairiai ir įvairiose vietose švenčiami, tačiau labiausiai įstrigo paskutinysis Klaipėdos valstybinės kolegijos jubiliejinis vakaras
Klaipėdos dramos teatre, kai buvo pagerbti ilgiausiai dirbantys darbuotojai, kurie buvo pakviesti į sceną, tame tarpe ir aš. Tąsyk labai malonu buvo gauti iš KVK direktorės Gražinos Markvaldienės rankų padėkos raštą, išgirsti daug gražių padėkos žodžių ir pasijusti įvertinta. Tą dieną aš iš savo katedros darbuotojų ir kitų kolegijos bendradarbių gavau daug gėlių, kiekvienas stengėsi prie manęs prieiti ir pasakyti gerą žodį.
Kodėl išlikote ištikima kolegijai ir nekeitėte darbo vietos?
Kai darbe tave supa geri žmonės, geri vadovai, bendradarbiai, kai tave supanti atmosfera yra geranoriška, be jokių pažeminimų, tada tu eini į darbą ramus, kaip į savo namus ir stengiesi dirbti atsakingai ir negalvoji apie jokį darbo keitimą.
